Kandidatų į Europos Parlamentą debatai: proeuropietiški, bet Europos ateitį mato skirtingai

Rugilė Andrejevskytė, Žinau, ką renku

Debatai Raseiniuose

Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks jau šį sekmadienį, gegužės 26 dieną, varžosi 16 sąrašų dėl 11 vietų Europos Parlamente. Nešališkas jaunimo politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ pakvietė kandidatus į Europos Parlamentą į debatus skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Trijuose debatuose Širvintose, Prienuose ir Raseiniuose susitikusios politinės partijos „Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai“, „Lietuvos Respublikos liberalų Sąjūdis“, „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, „Lietuvos socialdemokratų partija“ bei visuomeniniai rinkimų komitetai — „Lemiamas šuolis“, „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ bei „Aušros Maldeikienės traukinys“ atskleidė kaip mato ES ateitį ir kaip spręstų migracijos, saugumo, Brexito ir kitus ES kylančius iššūkius.

Visi dalyvavę kandidatai tvirtina, kad yra proeuropietiškų pažiūrų, yra linkę stiprinti Europos Sąjungą, daugelis siektų gilesnės ES integracijos. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas Martynas Nagevičius mano, kad Europa turi judėti federacijos link, bet akcentavo, kad tam reikalinga viena sąlyga — visuomenė turi tam pribręsti. Tuo tarpu visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ kandidatas Ignas Stankovičius priešingai, pabrėžė, kad „integracija negali panaikinti nacionalinės savasties“.

Kandidatų nuomonės išsiskyrė ir dėl to kaip ir kokia turėtų būti tolesnė ES plėtra. Šiuo metu Europos Sąjungos narystės siekia Turkija, Šiaurės Makedonija, Albanija, Juodkalnija ir Serbija. Visgi ne visi debatuose dalyvavę kandidatai būtų linkę priimti naujas nares. Daugiausiai diskusijų sukėlė Turkijos klausimas. „Nereikia sukurti iliuzijų tokioms valstybėms kaip Turkija, kad jos bus priimtos” — pabrėžė visuomeninio rinkimų komiteto atstovas Laurynas Šedvydis ir pridūrė, kad Europos Sąjungos plėtra dabar būtų pavojinga. Kiti sąrašai pritartų tolimesnei plėtrai su išlygomis.

Šiuo metu ES vienas didžiausių nežinomųjų — kaip ir kada baigsis Brexitas. Kylanti nežinomybė turėtų būti išspręsta jau naujos Europos Parlamento kadencijos metu. Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Andrius Navickas įsitikinęs, kad „BREXIT“ buvo gera pamoka visoms valstybėms. Tačiau visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ lyderis Paulius Kunčinas su tuo nesutinka, o priešingai, mato naujai kylančią „EXIT” grėsmę Italijoje ir Prancūzijoje bei pabrėžė, kad būtent tose šalyse sisteminės partijos turi imtis lyderystės, jog anti-sisteminės ir populistinės partijos nelaimėtų rinkimų.

LRLS kandidatai į Europos parlamentą nemato naujų „EXIT” grėsmių ir tiki, kad daugiau šalių nenorės pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Visų sąrašų atstovai sutiko, kad Europos Sąjunga turi turėti bendrą užsienio politiką net jei tai ribotų suverenių šalių narių veikimą tam tikrose srityse ir pritarė, kad ES imtųsi veiksmų ir neleistų Rusijai kištis į valstybių vidaus reikalus. Visi debatuose dalyvavę kandidatai sutiko, kad ES būtina turėti vieningą politiką Rusijos vykdomos užsienio politikos, konkrečiai agresijos, klausimais. Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Julius Sabatauskas pasisakė, kad vykdomos sankcijos turi tęstis, kol Rusija nepakeis savo užsienio politikos.

Tuo tarpu kalbant apie bendrą ES kariuomenę, kandidatų nuomonės išsiskyrė. Aušra Maldeikienė („Aušros Maldeikienės traukinys”) pastebėjo, kad daugelis Europos Sąjungos šalių yra ir NATO dalis, bet tokios šalys kaip Airija, Austrija, Kipras, Suomija, Švedija, nėra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės ir joms apsisaugoti galėtų padėti Europos kariuomenė. Dabartinė Europos parlamento narė Laima Andrikienė pritartų šiam siūlymui jeigu šis būtų teikiamas Europos Parlamente. LRLS ir visuomeniniai rinkimų komitetai taip pat būtų linkę balsuoti „už” Europos kariuomenės sukūrimą. Nuomonės išsiskiria tarp TS — LKD sąrašo atstovų. Audronius Ažubalis ir Andrius Navickas nepalaikytų naujo darinio sukūrimo ir sako, kad tai dubliuotų NATO. Su tuo sutinka ir Arvydas Nekrošius (LVŽS), kuris pasisako, kad JAV yra stiprus mūsų partneris saugumo srityje. Daugelis kandidatų, kurie nepritaria, siūlo veikti kitose srityse, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo užtikrinimo. Taip pat nuomonės išsiskiria ir tarp LSDP bei LVŽS kandidatų į Europos parlamentą dėl Europos kariuomenės sukūrimo.

Dar vienas klausimas, dėl kurio išsiskyrė kandidatų nuomonės — pabėgėlių priėmimas ir migracijos politika. Ignas Stankovičius („Stipri Lietuva vieningoje Europoje“) griežtai pasisako, kad negalima priimti visų norinčių ir turi būti pabėgėlių perskirstymo schema. Jis taip pat pabrėžia, kad sociumas negali priimti daug pabėgėlių bei imigrantų, nes šie pakeistų tautų identitetą. Šiai pozicijai prieštarauja LRLS atstovas Martynas Nagevičius, kuris yra įsitikinęs, kad „Mes būsime ne Europa jei išvysime pabėgėlius“. Visgi Rasa Budbergytė (LSDP) pasisako, kad turi vykti atranka ir kruopštus žmonių patikrinimas prieš tai, kol galėsime įsileisti žmones iš trečiųjų šalių. Tam nepritaria Rasa Žemaitė („Aušros Maldeikienės traukinys“), kuri siūlo daugiau integruoti atvykėlius bei taikyti sankcijas toms šalims, kurios nesilaikys susitarimų dėl pabėgėlių bei migrantų politikos. Tam, kad būtų išvengtos pabėgėlių ir migrantų krizės, reikėtų veikti ir aplink Europą esančiose šalyse skatinant ekonomikos augimą bei padedant trečiosioms šalims įveikti kylančius iššūkius, tačiau Paulius Kunčinas („Lemiamas šuolis“) mato Europos Sąjungos neveiklumą aplink sąjungą esančiose šalyse, kurioms turi būti suteikiama pagalba: „Europa yra išėjusi geopolitinių atostogų ir nieko nedaro savo kaimynystėje“.

Išsiskyrė ir debatų dalyvių pažadai. Ekonominius klausimus EP gvildens Rasa Budbergytė (LSDP), kuri pasižadėjo padidinti Europos Sąjungos biudžetą, o socialiniais reikalais, tokiais kaip didesnis dėmesys jaunimui bei šeimoms, rūpinsis Rasa Žemaitė („Aušros Maldeikienės traukinys”). Jonas Vilionis (LVŽS) dirbtų žemės ūkio sferoje bei stengtųsi, kad nemažėtų biudžetas žemės ūkiui. Ignas Stankovičius („Stipri Lietuva vieningoje Europoje”) pažadėjo stiprinti įvairiaplanį saugumą ir pabrėžė, kad reikia galvoti apie anūkų ateitį. Petras Auštrevičius (LRLS) pažadėjo, kad nebus tinginys bei galvos apie Europos ir Lietuvos ateitį vienydamas bendram tikslui kitas interesų grupes. Andrius Navickas (TS-LKD) sieks, kad Lietuvos balsas būtų girdimas Europoje bei stengsis ją gelbėti nuo populizmo. Paprašytas įvardinti 3 savo įsipareigojimus Paulius Kunčinas („Lemiamas šuolis”) paminėjo tik vieną, jog stengsis pristatyti ir įgyvendinti Europos talentų ir stabilumo mechanizmą ir pasakė, kad „geriau turėsiu vieną aiškią viziją negu turėsiu penkias, kurių neįgyvendinsiu”.

Šių ir kitų debatų transliacijų įrašus galite rasti Facebook puslapyje „Žinau, ką renku”.

Širvintos — https://www.facebook.com/zinaukarenku/videos/Širvintos

Prienai — https://www.facebook.com/zinaukarenku/videos/Prienai

Raseiniai — https://www.facebook.com/zinaukarenku/videos/Raseiniai

„Žinau, ką renku“ — nuo 2014 m. veikiantis nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Siekiame, kad Lietuvos politikai būtų atskaitingi rinkėjams, todėl skatiname piliečius sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų. Tinklo nariai — tai savanoriai, įsipareigoję laikytis nešališkumo principų.