Lietuva po rinkimų — krypstame į Rytus ar Vakarus?

Prieš rinkimus kaip įprasta partijos lepino rinkėjus pažadų gausa, o kur šie nugula praėjus rinkimams? Ar rinkiminėse partijų programose deklaruoti skambūs tikslai taip ir liks rudeninėse rinkėjų svajonėse? Kol naujai iškepti parlamentarai apšilinėjo kojas lengva ranka balsuodami už įstatymus jų neskaitę, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanoriai itin atidžiai skaitė ir analizavo, kur rinkėjams duoti valstiečių ir žaliųjų pažadai nukeliavo po rinkimų.

Triuškinamai laimėję rinkimus ir formuodami valdančiąją koaliciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai žadėjo, kad būtent jų rinkiminės programos pagrindu bus formuojama naujosios Vyriausybės programa. Tačiau ar tikrai visos priešrinkiminės nuostatos pasiekė Vyriausybės programą?

Pasirodo, vos kiek daugiau nei pusė Vyriausybės programos nuostatų atkeliavo tiesiai iš LVŽS rinkiminės programos — be pakeitimų, išlygų ar papildymų. Daugiausiai tokių — programos dalyse, skirtose šeimos puoselėjimo, gyvybingo kaimo išsaugojimo, skurdo ir regioninės atskirties mažinimo bei ekonominės plėtros klausimams. Čia iš LVŽS programos atkeliavo per 70 proc. priešrinkiminių nuostatų.

18 proc. naujosios Vyriausybės programos sudaro gerokai pakitusios LVŽS programos nuostatos. Prieš rinkimus eskaluoti skambūs ir tvirti pažadai „įgyvendinsime“, „sukursime“, „užtikrinsime“ tapo „svarstysime galimybę“, „skatinsime“, „sieksime“. Vien pastarasis žodis Vyriausybės programoje panaudotas 210 kartų!

Daugiausia, net 34 proc., prieš rinkimus LVŽS duotų pažadų Vyriausybės programos nepasiekė užsienio politikos skiltyje. Naujai suformuota Vyriausybė nutarė atsisakyti planų užimti stiprią poziciją NATO ir ESBO plėtros ir stiprinimo klausimu, palaikyti glaudžius santykius su Kaukazo šalimis, Jungtinių Tautų Organizacijos veikloje aktyviai ginti teritorinio vientisumo ir žmogaus teisių principus, tvirtai remti Gruzijos narystę NATO ir ES. Ar pastarosios iki Vyriausybės programos neatkeliavusios nuostatos reiškia, kad Lietuva keičia kursą? Juk būtent Rusija labiausiai baiminasi NATO stiprėjimo ir vis aktyvesnio Kaukazo šalių dairymosi Vakarų kryptimi, o pastaruoju metu ir iš mūsų parlamento girdime vis daugiau siekių gerinti santykius su didžiąja Rytų kaimyne.

Tiesa, nors Vyriausybės programoje neliko vietos kai kurioms LVŽS nuostatoms, ji gausiai pasipildė visai naujomis bei gerokai išplėstomis ir papildytomis LVŽS nuostatomis. Tokių daugiausiai teisingumo, mokslinių tyrimų, inovacijų bei investicijų srityse.

„Demokratija neveikia pati savaime, o piliečių indėlio vien per rinkimus neužtenka. Būtina siekti, kad politikai nuolatos jaustų juos stebinčią budrią visuomenės akį, kuri neleis „praslysti“ ne tik valstybei ir piliečiams nenaudingiems ar net žalingiems įstatymams, bet ir nepareigingiems, pažadus neatsakingai žarstantiems politikams“, — sako tinklo viešųjų ryšių koordinatorė Indrė Žebrauskaitė.

Analizę atliko politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“, kartu su VšĮ „Europos namai“ ir VšĮ „Pilietinės visuomenės institutu“.

Daugiau ir išsamesnių „Žinau, ką renku“ atliktos analizės rezultatų jau netrukus rasite mūsų Facebook paskyroje bei mūsų draugų „Laisvės TV“ laidoje „Sarginiai šunys“