Įpusėjus kadencijai — kokį pažymį parašysime savo atstovams EP?
Didžiosios Britanijos referendumas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos dar kartą labai skaudžiai priminė vieną didžiausių ES problemų — demokratijos deficitą. ES piliečiai nežino, kokią įtaką jų kasdieniniam gyvenimui daro ES lygiu priimami sprendimai, kas ir kaip juos priima, ką veikia mūsų visų išrinkti europarlamentarai. Politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ tęsia prieš pusantrų metų pradėtą tradiciją ir kviečia dar kartą pasižvalgyti po mūsų šalies atstovų Europos Parlamente veiklos statistikos subtilybes.
Europos Parlamento narių aktyvumą kruopščiai fiksuoja belgų portalas votewatch.eu, kurio surinktais duomenimis ir rėmėmės analizuodami Lietuvos europarlamentarų darbą. Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje administratoriaus ryšiams su žiniasklaida Roberto Pogorelio teigimu, nėra vieno kriterijaus parodančio EP nario aktyvumą, svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, stebėti veiklą nuolat, vertinti pasisakymus žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, taip pat ir oficialią statistiką.
Pavyzdingiausiai EP posėdžius lanko Valentinas Mazuronis (98 proc), Vilija Blinkevičiūtė, Bronis Ropė (abu dalyvavo 97 proc. posėdžių) ir Petras Auštrevičius (95 proc.). Kitų narių dalyvavimo posėdžiuose procentas yra mažiau nei 90 proc., o bene rečiausiai iš Lietuvos atstovų matomi yra Viktor Uspaskich (64 proc.), Valdemar Tomaševski (73 proc.) ir Antanas Guoga (74 proc.).
Vis dėlto, ateiti į posėdį yra viena, o jame būti išgirstam kita. Pagal pasisakymų skaičių plenarinio posėdžio metu pirmauja Vilija Blinkevičiūtė (894). Mažu skirtumu atsilieka taip pat socialdemokratų frakcijos kolega Zigmantas Balčytis (832). Pasyviausiai posėdžiuose reiškiasi EPP frakcijos nariai — Algirdas Saudargas (24) ir Laima Liucija Andrikienė (62). Tiesa, pastaroji europarlamentare tapo tik 2016 gegužės 30d., kai europarlamentaro mandato atsisakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, tad ir laiko pasireikšti turėjo gerokai mažiau nei kiti kolegos.
Bene svarbiausias veiklos vertinimo rodiklis — pagrindinio pranešėjo vaidmuo, kurį, anot Roberto Pogorelio, politinės grupės patiki jų nuomone stipriausiam tos srities ekspertui. Net du kartus dokumentų rengimo proceso organizavimo ir pagrindinio pranešėjo vaidmuo teko Petrui Auštrevičiui, po kartą tai yra darę ir Algirdas Saudargas, Vilija Blinkevičiūtė ir Viktoras Uspaskich.
Visai kitus lyderius randame paanalizavę šešėlinių pranešėjų statistiką. Čia pirmauja Rolandas Paksas ir Zigmantas Balčytis šešėliniais pranešėjais buvę atitinkamai 13 ir 9 kartus. Po penkis kartus šio vaidmens ėmėsi Vilija Blinkevičiūtė ir Antanas Guoga. Robertas Pogorelis pabrėžia, kad vertinant šešėlinių pranešėjų statistiką svarbu atsižvelgti ir į politinės grupes dydį — mažų frakcijų atstovai (kaip R. Pakso atstovaujama „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos“ politinė grupė) turi kur kas daugiau galimybių pasisakyti dėl mažo narių skaičiaus.
Vertinant europarlamentarų darbą svarbu atsižvelgti ne tik į oficialią jų darbo statistiką, bet ir jų pasisakymus viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje. Ir visgi, galutinį pažymį mūsų atstovams EP galime parašyti tik kiekvienas rinkėjas asmeniškai, įvertinę ne tik skaičius ir skambius žodžius apie nuveiktus darbus, bet ir savo išsikeltus lūkesčius, tai, kaip europarlamentarams sekasi atstovauti savo rinkėjus ir jų interesus.
Analizę atliko politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“. Daugiau ir išsamesnių „Žinau, ką renku“ atliktos analizės rezultatų jau netrukus rasite tinklo Facebook paskyroje bei www.zinaukarenku.lt
